Monografijos
Lietuvių ir
latvių pilietinės savimonės raida. XVIII a. pabaiga–XIX a. pirmoji pusė.
(lyginamasis aspektas). Kaunas, 2000. 151 p.
Straipsniai
Istorijos krypties
1. “Karinis
sąmokslas” ir V. Putna, Iš Lietuvos istorijos. Atmena istorijos specialybės
studentams. V., 1989. P. 65–69.
2. Kuo
ypatingas šiuolaikinis Lietuvos atgimimas, Mokykla. 1992. N. 3/4. P. 28
– 32.
3. Lietuvių
ir latvių valstiečių mentaliteto tautiški profiliai XIX a. pirmoje pusėje, in:
Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 4: Liaudis virsta tauta. V., 1993.
P. 339-381.
4. “Vargo
pelė”: Lietuvos nacionalinės istoriografijos pradininkas Simonas Daukantas, in:
Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 5: Simonas Daukantas. V., 1993. P.
69-89.
5. Švedijos
geopolitinė laikysena ir pilietinės savimonės raida Baltijos šalyse XVIII a.
pab. - XIX a. I pusėje, Politologija. 1994. N. 5. P. 32-38.
6. Netapati
lietuvių tapatybė. Atsiliepiant į Viliaus Botyriaus “Lietuvių tapatybę”, Naujasis
židinys. 1995. N. 11. P. 847-850
7. Utopijos
pilietis Vytautas Putna, Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo:
tarp tautos ir valstybės. V., 1996 P. 261-270.
8. On the
role of the Lithuanian Poles and Latvian Germans in the processes of national
consolidation, in: Changes of identity in modern Lithuania. V., 1996. P.
270-277.
9. Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) atkūrimo, baltų vienybės projektai ir Mykolas
Römeris, in: Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 13: Mykolas Römeris.V.,
1996. P. 80-87.
10. Lietuvos
lenkų ir Latvijos vokiečių vaidmuo nacionalinės konsolidacijos procesuose, in: Lietuvių
atgimimo istorijos studijos, t. 13: Mykolas Römeris.V., 1996. P. 140-149.
11. Mirties
estetika paskutiniaisiais senosios Lietuvos laikais (1794 - 1864), Metmenys.
T. 70. Chicago, 1996. P. 42-63.
12.
Prigimtiniai piliečiai: bajorija tarp tradicijos ir naujovės Lietuvoje ir
latvių Pabaltijyje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmojoje pusėje, Metmenys.
T. 71. Chicago, 1996.P. 32-66.
13. (su
Žygintu Būčiu) Pirmasis viešas muziejus Lietuvoje, Kultūros barai. 1996.
N.4. P. 66-71.
14. Baltų
moderniųjų tautų genezė ir bajorija XVIII a. pab.-XIX a. pirmojoje pusėje
lyginamosios analizės aspektu, Lietuvos istorijos studijos. 1997. T. 5.
P. 53-77.
15. Asmens
laisvės vizijos tarpsukiliminėje Lietuvoje (1795-1863), in: Laisvė
lietuviškojoje idėjų istorijoje. V. Kudirkos skaitymų medžiaga. V., 1997.
P. 40-48.
16. 1926 m.
perversmas Lietuvoje Švedijos diplomatijos ir visuomenės akimis, Kultūros
barai. 1998. N. 5. P. 73-75.
17. Lietuvių
ir latvių bendradarbiavimas priešinantis tautinei priespaudai XIX a.
pabaigoje–XX a. pradžioje, Lietuvos istorijos studijos. 1998. T. 6. P.
57-61.
18. Lietuvių
visuomenės kritika ir kritikai, Kultūros barai. 1999. N. 3. P. 74–78.
19. Švedija
ir Lietuvos pripažinimas de jure, Lituanistica. 1999. N. 4. P. 32–49.
20. Behovet
av historiskt källmaterial för medicinsk forskning i Baltikum (Litauen), Arkiv
i Norrland. 17. Härnösand, 2000. S.145 – 154.
21. Die
Haltung Schwedens zur Angliederung des Memelgebietes an Litauen, 1923 – 1924, Annaberger
Annalen. Jahrbuch über Litauen und deutsch–litauische Beziehungen. N. 8.
Heidelberg, 2000. S. 30 – 39.
22.
Lietuvos–Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus ir Švedija ( 1920–1924 m. ), Kultūros
barai. 2000. N. 6. P. 57–61.
23.Kształtowanie
się świadomości obywatelskiej wśród chłopstwa litewskiego i łotewskiego w końcu
XVIII i w pierwszej połowie XIX wieku, Lituano–slavica Posnaniensia. Studia
historica. Poznań, 2001. S. 43 – 66.
24.
Liberalas ar konservatorius?, Darbai ir dienos. 2001. T. 28. P. 187 –
192.
25.
Klaipėdos pripažinimas Lietuvai ir Švedija ( 1923–1924 m.), Kultūros barai.
2001. N. 3. P. 73–77.
26.
“Laikinoji sostinė”–laikinas valstybingumas? Lietuvos valstybingumo pavojai
švedų akimis XX a. pradžioje, Kauno istorijos metraštis. Kaunas, 2002.
T. 3. P. 119 – 125.
27.
Tarpkultūrinis (ne)susikalbėjimas. Igno Šeiniaus pasiuntinystė Švedijoje
1916–1919 m., Darbai ir Dienos. T. 30. 2002. P. 17–24.
28.
Bajoriškojo Vilniaus daugiakultūriškumas ir tolerancijos problema, Kultūros
barai. 2002. N. 5. P. 81 –86.
29. Oskaras
Milašius ir Baltijos sąjungos idėjos, Kultūros barai. 2002. N. 8/9. P.
99–101.
30. Tarp
klerikalizmo ir liberalizmo: ideologinės alternatyvos universiteto
koncepcijoje, in: Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė 1922 –
2002. Kaunas, 2002. P. 99 – 110.
31. VDU
profesoriai ir studentai intelektualinio ir kultūrinio Kauno gyvenimo centre,
in: Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė 1922 – 2002. Kaunas,
2002. P. 111 – 124.
32.
Klaipėdos klausimas ir Švedijos diplomatija (1923 – 1926 m.), Klaipėdos
kraštas 1920 – 1924 m. archyviniuose dokumentuose. Acta Historica Universitatis
Klaipedensis. T. 9. Klaipėda, 2003. P. 72 – 78.
33.
Etnonacionalistas iš anapus Baltijos. Karlas Lindhagenas // Akiračiai. 2003.
Nr. 1. P. 12-14.
34. „Nuomonė yra galia“: Švedijos visuomenės požiūris į Lietuvą tautybių teisių kontekste 1915 – 1919 m., Lietuvos istorijos metraštis. 2004. 2. Vilnius, 2005. P. 79 – 92.
Tarpkryptiniai (istorijos/politologijos)
35. A. D.
Smitho nacionalizmo samprata, in: A. D. Smith. Nacionalizmas XX amžiuje. V.,
1994. P. VII-XI.
36.
Nacionalizmo problema šiuolaikinėje Vakarų istoriografijoje, in: Lietuvos
istorijos studijos. 1997. T.4. P.162–169.
37. Lietuvių
nacionalizmo retorikos šablonai XIX ir XX amžių lyginamojoje perspektyvoje, in:
Šiuolaikinio socialinio diskurso analizė. A. J. Greimo centro studijos/4.
Semiotika. V., 1997. P. 94-102.
38. Sąjūdis Vidurio Europos naujųjų tautinių judėjimų kontekste, Sąjūdis ir dabartis. V., 2004. P. 27 – 36.
Politologijos/Viešojo administravimo
39. Lokal
självstyrelse i Litauen och Sverige under 1800–talet , Thule. Kungliga
Skytteanska samfundets årsbok.1999. Umeå, 1999. S. 125–148.
40.
Atstovavimo sistemos genezė vietos savivaldoje: Švedijos atvejis, Politologija.
2000. N. 1. P. 83 – 96.
41.
Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė), Sociologija.
Mintis ir veiksmas. 2001. N. 1–2. P. 110–117.
42. (su R.
Dapkute) Tarnybinės veiklos vertinimas Lietuvos valstybės tarnybos personalo
vadyboje, Politologija. 2004. N. 1(33). P. 56 – 74.
43. Dvigubos pilietybės politika (Skandinaviškos pamokos Lietuvai), Oikos. Lietuvių migracijos ir diasporos
studijos. 2007. N. 3. P. 9 – 18.
44.
Inovacinė tarnybinės veiklos vadyba viešajame
sektoriuje, A. Raipa (ats. red.) Naujoji
viešoji vadyba. Kaunas, 2007, p. 151 – 165.